2011m. sausio 19d.

Pamenu, kiek ašraų liedavau

Dėl paprastų sielos skausmų.

Pamenu, kiek sykių kentėdavau

Dėl dygstančių krūtinėj žaizdų.

Tada nerūpėdavo man niekas

Tik paskęst savo sielos gelmėj.

Tada nereikėdavo man nieko

Tik užmiršt kas esu ir dėl ko.

Panirus aš į laiko tėkmę

Suvokiau begalinius siekius.

Prasklaidžius niūriai klampų rūką

Krante išvydau pažįstamą šviesą.

[R.G]