2011m. sausio 12d.

Dar viena diena tik tak. Mintyse sprogimai vyksta. Pamokoje išgirsta frazė absurdas čia labai tinka. Kodėl? O ar ne absurdas nekęst savęs už tai, jog nekenčiu savęs? O ar ne absurdas, kai imu nekęst akimirkų, kai nekenčiu visko aplink ir to nekenčiu? Absurdas. Tik dabar trūksta pagal teksta šleikštulio. Bet tikiu, jog ryte pramerkus akis vėl viską pakęsiu. Tik nelaukiu vakarų, kai viskas rutuliojasi vėl iš naujo.. Daun, daun, daun. Sunku eiti imtinių su gyvenimu, ypač tada, kai siela ir jėgos apleidžia Tave. Ir pasidaro neįveikiamai sunku iškęsti viską. Sunku tverti savyje tai, ko negali išplėšti, ką turi ir privalai iškęsti vienas. O kai imi ir palūžti.. Imi nekęsti visko. Visko aplink save ir susiklosčiusio likimo. O tada nekenčiu to, jog nekenčiu. I vėl viskas ratu. Uždaras narvelis. Uždaras absurdo narvas. [R.G]