2010m. rugsėjo 10d.

Tarsi drugelio gyvenimas.

Mažytė šiame pasaulyje.

Trapi ir gležna būtybė.

Dar nespėjusi išsiristi jau kovoja už būtį, už galimybę išvysti šį gyvenimą.

Tačiau ji nenumanė kas jos laukia..

Bet ji kovojo.

Pagaliau atmerkus akis jai teko dar viena kliūtis.

Ji turėjo išmokti išskleisti sparnus ir skristi.

Viena. Ji turėjo išmokti visko pati viena.

Pagalba jos būtų neužgrūdinus, ji nemokėtų pasirūpinti savimi.

Pagaliau ji viską ištvėrus pradėjo pažinti visumą.

Spalvos, vėjelis, gaiva, saulutė..

Bet ji neskubėjo. O ir dabar kovojo už galimybę viską regėti ir jausti.

Daug jos kely pasitaikė plėšrūnų, kliūčių ir nedaug jai liko laiko..

Tačiau ji kiekvieną minutę.

Mėgaujosi akimirka žavinga.

Tik artėjant kitai dienai ji suprato.. 

Gyvenimas trumpas.

Ir jis gali nutrukti netikėtai.

Jis dovana.

O už ją reikia pakovoti.

Tai užima visą gyvenimą.

Bet dėl laimės akimirkų verta patirti kančią.

Verta.

Kiekvienas skausmas, ašaros vertos valandos gyvenimo čia ir dabar.

Jei Tau pavyko išvysti šį pasaulį, vadinasi, tai buvo nulemta.

Tu vertas gyventi. Tik toliau jau turi pasirūpinti ir kovoti pats už save.

Branginti tai, kas duota Tau, ką turi.

Mylėti ir gerbti visą palink.

Neapleisti ir nešvaistyti momentų, valandų.

Tiesiog pagalvok,jei nebūtum išvydęs šio pasaulio.

Laimės akimirkų nebūtum Tu patyręs.

Nebūtum pažinęs, nebūtum išvydęs.

Tiesiog, nebūtum visko atradęs. 

[R.G]