2010m. balandžio 6d.

Ne vienam yra iškilęs klausimas- "Kas sunkiau: mylėti ar būti mylimam?" Drąsiai galiu teigti- būti mylimam.. Tavo gyvenimas tampa kito gyvenimu. Nuo Tavo nuotaikos priklausys ir kitų žmonių, kurie užsikrečia ja, nuotaika. Tavo džiaugsmas atsispindės ir jų veide. Tavo skausmas virs jų skausmu. Žinoma, gerai kai yra atsakas, bet kai jo nėra iš Tavo pusės.. Tas žmogus kenčia dėl šio klausimo pirmos pusės. Tada visa pasaulio kaltė atrodo užgula Tavo pečius.. Tampi bejėgis ir gležnas.. Nešiojamas ir blaškomas visų.. Trapi, silpna, paskendusi mintyse ir savo išgyvenimuose asmenybė.. Norisi, kad būtų kitaip, stengiesi kiek išmanydamas, sutelki visas savo jėgas, likusius geruosius jausmu, bet visa tai su kiekviena diena vis mindoma ir trypiama nyksta.. Teršiamoje dirvoje negali augti, darosi sunku kvėpuoti.. Nuodai ima skysti visame kūne.. Bet žmogus nesuvokia to, nenori matyti.. Jis trokšta bet kokiu būdu gauti tai, ko nori, nesuvokdamas, jog vieną dieną tas žmogus nebepajėgs įkvėpti oro gurkšnio.. Nebepajėgs ryte pakilti iš lovos ir žengti žingsnį.. Nebenorės taip daugiau gyventi.. Ir taip praras mylimą žmogų visam, visam gyvenimui.. Taip, sunkiausia yra būti mylimam ir negalėti suteikti atsako.. Visą gyvenimą atiduoti kitam dėl jo laimės, bet suvokti teisybę.. Kas buvo sumindyta ir sutrypta jau nebegrįš..  [R.G]