2010m. vasario 6d.

Diena pralėkusi įprastais veiksmais. Naktis pagausi mintis savo nežinios kapais.. Sėdžiu ir žiūriu į tašką. Ką jame matau? Nežinau.. Mintys skraidžioja kitur.. Bandau sugauti jas, bet man nesiseka.. Viena mintis ateina, kita- išeina. Viena atveria galimus atsakymus, kita blokuoja juos ir pastato mūro sienas.. Ir kiek laiko tai truks? Man jau darosi baugu savų minčių.. Liūdesys, skausmas, neviltis- o kiek dar laiko jie kankins mane?.. Man neįprasta būti tokiai, bet pavargau kovot.. Reikia bent kart gyvenime pasiduot., Ey, nebežinau kaip grįžt į savo kelią!.. Šaukiuosi pagalbos nebyliai.. Tyla.. Spengianti tyla.. Palaužta.. Bet dar gyva.. KEliuosi ir imu naują popieriaus lapą. Jis tuščias.. Susikaupk. Nagi. Juk tai galbūt bus kito gyvenimo pradžia.. [R.G]